I.Degutienė: nesuprantu, kaip žmonės palieka savo kraštą dėl gero gyvenimo

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia nesuprantanti, kaip žmonės ryžtasi palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje ir dar gėdijasi kalbėti gimtąja lietuvių kalba. Pasak parlamento vadovės, šiuo metu Lietuva išties yra sunkioje ekonominėje ir finansinėje situacijoje, tačiau tie nepatogumai neva yra laikini, todėl nesuvokiama, kaip tėvynės meilė gali būti matuojama vien tik finansiniu matu.

Tokią savo nuomonę konservatorių politikė išsakė Seime vykusioje konferencijoje „Pilietiškumo ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę tėvynei?“

„Man tas klausimas yra tikrai nesuprantamas, aš atsakymo sau neturiu, nes nelabai suvokiu, kaip vien tik finansiniu matu galima matuoti savo valstybės gyvenimą, ir kad vien tai, jog šiandien valstybėje yra sunku ir aš negaliu gyventi taip, kaip galėčiau užsienio valstybėje, dėl to aš turiu prarasti savo tautiškumą, savo kalbą, jos atsisakyti, integruotis į kitą visuomenę, kurioje, beje, yra labai sunku pritapti“, - teigė I. Degutienė.

Išskyrė senuosius ir naujuosius emigrantus

Kalbėdamas konferencijoje parlamento vadovė išskyrė vadinamuosius senuosius emigrantus, kurie sovietams aneksavus Lietuvą bėgo nuo okupacijos ir karo, bei naujuosius – iš Lietuvos išvykusius dėl ekonominių priežasčių jau nepriklausomybės laikotarpiu.

Anot I. Degutienės, senųjų emigrantų šeimose patriotiškumas ir tėvynės meilė yra puoselėjami iš kartos į kartą, tuo tarpu naujieji emigrantai kartais net gėdijasi kalbėti lietuvių kalba.

„Tų emigrantų, kurie bėgo nuo okupacijos, bėgo nuo karo ir atsidūrė Amerikoje, Australijoje ar kitose valstybėse, meilė tėvynei pas po šiai dienai egzistuoja, šeimose perduodama jų vaikams ir anūkams – jau yra trečioji karta, gimusi ne Lietuvoje, bet jie puoselėja savo kalbą, kalba lietuviškai ir puikiai moka, nors niekada nėra mokęsi lietuvių kalbos“, - aiškino konservatorė.

„Ir visiškai kitokį matau tą vadinamą naujųjų emigrantų elgesį, kurie šiandien gyvena užsienyje. Jie šiandieną yra galbūt ir neblogai įsitvirtinę, bet jiems yra gėda kalbėti lietuvių kalba. Aš tuo buvau tikrai labai nustebinta. Ir tada pati sau uždaviau klausimą, kodėl? Kodėl taip atsitiko?“ - stebėjosi parlamento vadovė.

Jos nuomone, jau vien tai, kad jie paliko savo gimtą šalį priremti laikinų ekonominių sunkumų, verčia susimąstyti. I. Degutienė pripažįsta, kad ekonominiu atžvilgiu Lietuvoje gyventi sunku, pasak jos, panašius sunkumus patiria ir kitos Europos valstybės.

„Tačiau tokia yra gyvenimo realybė, nuo kurios negali pabėgti, bet tie laikini finansiniai sunkumai valstybėje yra laikini. Tačiau yra amžinosios vertybės, kurios kažkodėl, kaip dabar atrodo, nebėra amžinosios, jos yra prarandamos ir prarandamos labai greitai vien dėl to, kad tu išvyksti iš savo krašto norėdamas užsidirbti ir nenori apie savo kraštą nei galvoti, nei kalbėti sava gimtąja lietuvių kalba“, - piktinosi politikė.

Anot jos, galbūt tik mokytojai, kuriems ir skirta ši konferencija, gali atsakyti, kodėl lietuviai šiuo metu palieka laisvą ir nepriklausomą savo valstybę, kai turėtų padėti po kruopą tvirtinti valstybės pamatus.

Patriotiškumas labiau ugdomas šeimoje

I. Degutienė taip pat išsakė nuomonę, kad ugdyti patriotiškumą pirmiausia turėtų ne mokykla, bet šeima. Parlamento vadovė sako, kad jos kartai, gimusiai ir augusiai sovietmečiu, patriotizmas buvo įskiepytas būtent šeimoje.

„Ne tiktai istorijos mokytojai turi ugdyti ir teikti suvokimą apie pilietiškumą, apie tautiškumą. Aš manau, kad pirmiausia turi susirūpinti tėveliai. Mano kartos žmonėms, kurie gimė ir užaugo sovietmečiu, meilė tėvynei, patriotiškumas, supratimas, kas tas yra laisvė, nepriklausomybė, buvo įskiepyta ne mokykloje, tai gavome iš savo tėvų“, - sakė I. Degutienė.

Eglė Samoškaitė